vienokas

vienókas, -a adj. (1) I, OGLIII175, KŽ, -à (3) K, Jn, Rtr, FrnW; KlG75, Q142, B389, H, H168, MŽ, D.Pošk, N, L, P.Skar žr. 1 vienoks 1: Ir visi vienoką dvasišką gėrimą gėrė Bt1PvK10,4. Dvejokas yra tavyje, o labai nevienokas gyvenimas prš. vienókai adv. K, KŽ; N.